Įvažiuoti - misija neįmanoma

Šiandien stebėjau tiesiog nerealų lietuviškos kilmės priežasčių sukeltą įvykį - autobuso įvažiavimą į Vilniaus Akropolio aikštelę. Kaip matote nuotraukoje, autobusams yra skirtas tas gan siauras keliukas, nutiestas aikštelės pakraščiu, kuriuo važiuojant galima atrasti tikrą šiuolaikinių technologijų stebuklą - staigų 90 laipsnių kampo posūkį. Bet tai dar ne viskas!
Dar didesnis akibrokštas - pusė to kelio pločio yra užstatyta mašinomis. Mat visi kaip pasiutę lekia į Akropolį apsipirkti ir dėl to aikštelės yra perpildytos. O kai nėra vietos, tenką ją sukurti patiems... kažkieno sąskaita, aišku. (Beje, pats neseniai padariau mini skaičiavimą prie Akropolio. Iš 10 atvažiavusių mašinų tik vienoje sėdėjo daugiau nei 1 žmogus.
Įsivaizduokit, kiek sumažėtų mašinų, jei visi būtų draugiški ir važiuotų bent jau dviese - kad ir su kaimynu). Bet ir tai dar ne viskas! Blogiausia yra tai, kad lietuviai nesupranta, jog pravažiavimais,
skirtais vien autobusams, draudžiama važiuoti lengvaisiais automobiliais.
Bet visi seniai spjovė į tokią taisyklę. Ne tik kad važinėja, bet ir užkemša autobusų
stovėjimo aikšteles. Gaila, kad nenufotkinau džipo, stovinčio skersai vidury autobuso stovėjimo vietos... Žmonių išradingumas tiesiog liejasi pro visus įmanomus kraštus.

Na ir dabar sumeskime viską į vieną krūvą: staigus posūkis, neįveikiamas vienu autobuso manevru; per pusę susiaurintas pravažiavimas; ir iš paskos besivelkanti lengvųjų automobilų grandinė.
Ką gauname? Nei į priekį, nei atgal. Priekyje laukia kalnas, gale nervuojasi automobilų vairuotojai. Ir net nebandyk prašyt, kad pasitrauktų atgal. Juk degalai brangūs, ar ne? Geriau pastovėti išjungtu varikliu.
Tai va tokios realijos šių dienų Vilniuje...