Baltijos ežeras - jau netolimoje ateityje

Spaudoje, televizijoje, internete ir kitur turbūt ne kartą esate girdėję kalbas apie mūsų taip mylimos Baltijos jūros teršimą. Visas dėmesys dažniausia būna nukreipiamas į ekologines katastrofas kaip pvz. naftos ar kitų chemikalų išsiliejimas į jūrą. Tačiau labai retai užkabinama tema apie didesnes ir ilgalaikes problemas. Tad kokia gi paslaptis slypi už tamsių statistikos skaičių?
Neįtikėtini faktai ir jais pagrįstos ekologų prognozės nieko gero nežada. Nevos apylinkėse pastebėtas ryklys, Helgos upėje rastas delfinas, o Skandinavijos krantuose krantuose sugautas gėlavandenis upėtakis verčia sau pačiam pasakyti, kad kažkas yra negerai. O jei tiksliau: Baltija serga ir pamažu virsta ežeru! Jūroje vykstančios permainos jau pastebimos ir Lietuvoje: paplūdimiuose audros vis dažniau nuplauna smėlį, mažėja sugaunamų žuvų, vandenyje atsiranda mūsų platumose dar nematytų gyvybės rūšių. Vandens druskingumas vis sparčiau mažėja ir virsta gėlu, kas yra visiškai nebūdinga jūrai. Baltijos jūros srovės šiuo metu ne tik keičia kryptį, bet ir silpnėja. Didėjant anksčiau labai šaltų srovių temperatūrai aktyvizuojasi fosforinės nuosėdos – vandeniui šylant jos kyla nuo dugno ir dar labiau didina jūros vandens temperatūrą. Mokslininkai konstatuoja, kad dėl to deguonies lygis Baltijoje artėja prie kritiško. Dėl to keičiasi ekosistemos bei augmenija, įsikuria naujos gyvūnų rūšys.
Taigi, Baltijos jūroje šiuo metu vyksta svarbios permainos, kurių rezultatas gali būti nelabai džiuginantis. Ir labai tikėtina, kad Europoje kada nors turėsime dar didesnį ežerą - rekordininką - Baltijos ežerą.